skrosti

skrósti, skródžia, skródė K, BzF171, Š, NdŽ, skrõsti 1. tr. R, MŽ389, Sut, Kos53, N, K, M, L, RtŽ, DŽ, Lp, Plng, Sd, Kv, Skr, Paį imti vidurius, darinėti (ppr. žuvis): Skrósti paršą, žuvį, t. y. mėsinėti J. Paskersta kiaulė tuojau svilinama ir, švariai nuplovus, skrodžiama rš. Skróstos menkės, šviežios, be galvų Krtn. Žuvies marti neskródžia, nedarinėja – bridijas Klt. Gyvuolys neskrostas J.Jabl. Peši, skrodì pagautus paukštaičius (ganydamas) Mrc. Skrodžiamàsis peilis NdŽ. ║ refl. Sut, N prk. plyšti, sprogti iš pykčio, skausmo: Plyštu, skrodžiuosi SD310. 2. tr. DŽ daryti skrodimą, ppr. norint nustatyti mirties priežastį: Kažin ar tą numirusį skródė? Smn. Numirusį vežė skróst ant Panevėžį Rm. I mirė staigiai, tiktai ka skródė, anie matė Trk. Antikinėje Graikijoje drausta skrosti žmonių lavonus rš. | prk.: Jis skros (tardys, tyrinės), mėsinės, narstys po kaulelį. Argi tu leisies? J.Gruš. 3. tr. Lp, Klvr skusti, valyti (žarnas): Žarnas skrodžia išverstas Pc. Žarnos da neskrostos J.Jabl. ^ Išvarys tavi grobų skrósti (dirbti prasto darbo) Dr. 4. tr. skelti (ppr. išilgai): Pradėsime skrosti medžius Dkš. Vyrai garadas (kartis) skrodžia Paį. Skróstosios malksnos DŽ. Bloga šakė – bulves skrodžia Br. | prk.: Kelias tarsi skrodė kalvelę pusiau rš. 5. tr. rėžti, pjauti (paviršinį sluoksnį): Padarydavo du noragus kalvis: vieną, kad apačią skróstų, o kitą, kad atpjautų Gl. ║ rėžiant versti, varyti (vagą): Artojas skródė pirmą vagą DŽ. 6. tr. judant daryti ruožą, praskirti, kirsti paviršių: Žvejai pakėlė bures, ir valtis, narsiai skrosdama vandenį, greitai tolo nuo kranto A.Vencl. Žaibo greitumu padangės mėlynę skrodžia lėktuvai sp. Slėnį skrodžia iš kalnų bėgantis upeliukas rš. ║ prk. kiaurai eiti, kirsti (apie šviesą): Spinduliai pražulniai skrodžia storus oro sluoksnius P.Slavėn.

skródžiamai adv.: Mackevičius žiūrėjo į ją – aštriai, skrodžiamai, ligi pat jos sielos dugno įsiskverbdamas V.Myk-Put. ║ prk. sklindant trikdyti tylą (apie stiprų garsą): Nakties tylą skrodė baugus spiegimas rš.

7. tr. KI421, VĮ, DŽ, Kv daryti išdrožą, išpjovą: Skrósk skrodą šule J. Skróstosios gontos yr geresnės už visas kitas stogams dengti Šts. Skrostiejai mintuvai arba kriaukliniai yr lengvesni linams laužti Šts. Skrodžiamàsis oblius NdŽ. ║ drožti, skaptuoti: Jis pasilenkęs skrodė su skapteliu šaukštą LzP. 8. tr. besti, smeigti, durti: Mano širdelėn peilis skrósta, kaselėsna akmuoj rišta Aru19(Dv). Mano širdelė peileliu skrostà, o galvelė akmenėliu slėgta Dv. ║ teikti skausmo, rėžti: Skródžia vidurius, negal liauties Stl. Kožna ir ją skródė šoplynė (kalavijas) BM425. 9. refl. smegti: Ta vieta visai eit negalima, kiaurai skródžias liūnan Kvr. Kai važiuoji pabaliais, tai ratai labai skrodžias, kad vos arklys išveža Kp. 10. tr. prk. skaudinti, varginti, skriausti: Kas daba iš vaikų: jie skródžia i skródžia tuos tėvus – tai to duok, tai to duok Vl. Nedoras vyras pačią skróda Dr. Tai čia skrodžia tave Rmš. Ko rėki, kas skróda?! Krkl. ^ Ar biesas tave skródžia, ko rėki? J. 11. tr. prk. versti, reikalauti: Kadai jau skróste skróda su piningais – kad turėtumėm, tujau atiduotumėm Užv. Ar velnias tave skródė pasisakyt?! Skr. 12. intr. prk. greitai bėgti, skuosti, lėkti: Žvėrys tolyn skrodė rš. Traukinys, išriedėjęs iš miesto, pradėjo skrosti per žalias girias, laukus ir pievas A.Vien. 13. refl. veržtis, spaustis: Nesiskrosk pirmas prie stalo, duok pirma svečiam prieit Vl. 14. intr. pūsti kiaurai: Vėjas skródžia per sienas Švnč.

◊ šìrdį skrósti; N kelti širdgėlą, skaudinti: Persiskyrus gal širdį skrodžia LTR(Šk). Tie žodžiai skros tau širdį J.Paukš. O ašaroms savo net širdį man skrodi, nes aš negaliu tau padėt! TS1899,7-8. Krimtuosi pats savimp, skrodžia širdį man priejauta, piktybė koki SD68.

\ skrosti; atskrosti; įskrosti; išskrosti; nuskrosti; paskrosti; perskrosti; praskrosti; priskrosti; suskrosti